- surginti
- sùrginti (-yti), -ina, -ino K.Būg, NdŽ, KŽ 1. intr., tr. Nm, Kt, Šl negarsiai, prastai ar be žodžių dainuoti, niūniuoti: Ne dainuoja jijė, tik sùrgina, t. y. niūniuo[ja] J. Jūs, mergelės, užtraukit garsiau nesùrginę! Ldvn. Sùrgina kelios bobelės Gs. Bernas parsivaro jaučius, surgydamas dainą LTR(Plv). 2. intr. Mrj, Alk, Grš, Nm įkyriai prašyti, zirzti, verkšlenti, zurnyti: Nustokit, vaikai, surginę! Pšš. Ar nenutilsi, nesùrginęs man po ausia! Gs. Daugiau man kad nesùrgintum! Kair. Tai ma[n] vyras! Pradės sùrgyt kaip mažas vaikas! Gž. 3. intr. Ss inkšti, unkšti: Šunelis sùrgina Brt. Kiaulė surgina Alk. \ surginti; pasurginti
Dictionary of the Lithuanian Language.